Archyvas

Žmogus ir miestas

Ūkanota diena Montklere

Ūkanota diena Montklere. Sean Uhrun © 2007

Kartais vaikštinėdamas miesto gatvėmis ir skverais, susimastau, jog šiame mieste jau vaikščiojo koks nors man svarbus ir brangus žmogus. Tik mes dar nebuvome pažįstami. Keista: sakoma, kad pasaulis darosi vis mažesnis, bet mieste, kuriame tik apie 350 tūkst. gyventojų, gali nesutikti ir net neprisiminti matęs žmogaus, kuris tomis pačiomis gatvėmis, parkais ir skverais vaikščiojo 3, 5 ar 10 metų. Tai ir yra miestas. Vieta, kurioje susipažįsta ir bendrauja tūkstančiai žmonių, tačiau tas pats miestas yra pati vienišiausia vieta iš visų galimų.
Atsisėdęs ant kerpėto suoliuko, ir žiūrėdamas į mėgstamą vaizdą, ar vaikščiodamas man patinkančiu skveru, mąstau, kokį įspūdį, kokį vaizdą paliko ši vieta tam žmogui. O gal jis joje išvis nebuvo, neatrado. Galbūt tūkstančiai skubančių veidų, ar  asmeninės klajonės jį nunešė kitur. Į vietas, kurių neatradau aš. Gyvendamas čia nuo gimimo.

Stellarium: žvaigždėtasis dangus kompiuterio ekrane

Žiemos dangus

Žiemos dangus © Akira Fujii/DMI

Tamsią giedrą naktį dangaus skliaute spindi apie 2500 žvaigždžių. Nepažįstant žvaigždynų, žvaigždžių gali pasirodyti dar daugiau. Pamenu, būtent toks įspūdis susidarė, kai dar vaikystėje pirmąkart pažvelgiau į dangų, būdamas toli nuo miesto šviesų. Kaip susipažinti su žvaigždėtuoju dangumi ir jame nepaklysti? Padėti gali specialūs žvaigždėlapiai, vadinami planisferomis. Planisferą galimą įsigyti arba tiesiog pasidaryti. Tačiau į pagalbą gali ateiti ir kompiuteris su tokiam tikslui skirta programine įranga.

Stellarium programa su atvertu vietovės pasirinkimo langu

Stellarium programa su atvertu nustatymų langu. Mindaugas Macijauskas © 2008

Pristatau, mano nuomone, pačią geriausia programą pradedantiesiems dangaus tyrinėtojams, ar tiesiog žingeidiems žmonėms – Stellarium. Programa pasižymi dešimtimis gerų savybių, tačiau išskyriau ir išsamiau aprašysiu pačiais svarbiausias:

  • Itin draugiška ir paprasta vartotojo sąsaja. Valdymo meniu išdėstytas patogiai ir suprantamai. Daugumą procedūrų galima atlikti vien tik kompiuterio pelės pagalba. Žinoma, kelis elementarius dalykus reiktų žinoti – pavyzdžiui tai, kad dangaus vaizdas priklauso nuo to, kokioje Žemės paviršiaus vietoje esate, tad reikia įvesti savo buvimo vietos koordinates, pažymėti apytikrę buvimo vietą žemėlapyje, ar pasirinkti iš miestų sąrašo, esančio Stellarium duomenų bazėje. Programa išversta į dešimtis kalbų, tarp jų taip pat ir į lietuvių.
  • Realistiškas dangaus ir stebėjimo vietos vaizdas. Atsidarius Stellarium išties galima pasijusti tarsi atsistojus viduryje pievos, miško ar kito gamtovaizdžio, kurį programa leidžia pasirinkti. Norint, galima įkelti savo paties nufotografuotą gamtovaizdį (žinoma, tam reikia turėti šiek tiek specifinių IT žinių). Dangaus vaizdas keičiasi adekvačiai paros metui – diena šviečia Saulė, dangus vaiskiai žydras, temstant sužimba ryškiausios žvaigždės, ir tik valandą ar kelias (tai priklauso nuo metų laiko) po Saulės laidos sužimba blyškiausios žvaigždės, bei Paukščių takas. Šviečiant Mėnuliui dangaus vaizdas blankesnis – visai kaip ir realybėje.
  • Žvaigždynų folkloras. Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose žvaigždynų figūros sudaromos jungiant žvaigždes tiesiog tiesėmis, o kartais ir visai nesudaromos. Tačiau smagu pažinti, kaip žmonės dangaus raštus įsivaizdavo senovėje. Labiausiai paplitusios ir visuotinai priimtos antikos graikų sugalvotos (didžioji dauguma) žvaigždynų figūros. Tačiau programa leidžia pasižiūrėti, kokius žvaigždynus buvo sugalvoję senovės kinai, Šiaurės Amerikos indėnai, ar Polinezijos gyventojai.
  • Išsami informacija apie stebimus objektus. Pažymėjus kairiu pelės klavišu norimą dangaus kūną, pateikiama informaciją apie jį: pusiaujinės ir azimutinės koordinatės, regimasis ir absoliutinis ryškis, kampinis dydis (jei tai planeta ar giliojo dangaus objektas), paralaksas (jei tai žvaigždė) ir pan. Galbūt tokia informacija nelabai aktuali tenorintiems susipažinti su naktinio dangaus vaizdu, tačiau ji gali pasirodyti svarbi astronomijos mėgėjui ar entuziastui.
  • Teleskopo „funkcija“. Artinat dangaus vaizdą (tai atliekama pelės ratuku), vaizdas keičiasi – matosi vis daugiau žvaigždžių. Tokiu būdu priartinus planetą, ar giliojo dangaus objektą, galima pamatyti dangaus kūno vaizdą. Planetų palydovų išdėstymas atitinką realias esamas, buvusias ar būsimas jų padėtis programoje nustatytu laiku. Turint teleskopą, patogu tokiu būdu identifikuoti stebimus palydovus.

Stellarium yra ne tik visiškai nemokama, bet ir pritaikyta visoms populiariausios operacinėms sistemoms – MS Windows, Linux ir Mac OS X. Naujausią (0.10.0 beta) versiją galite atsisiųsti iš oficialaus Stellarium puslapio. Jei prireiktų senesnės (0.9.1, MS Windows) – apsilankykite čia. Stellarium turi išsamų wiki ir vartotojo žinyną (tiesą, skirtą senesnei versijai, bet daugumą komandų tinka ir naujesnei).

Tinklaraščiui - vieneri

Tinklaraščio akimirkos

Tinklaraščio akimirkos. Mindaugas Macijauskas © 2008

Rugsėjo 24-ąją mano tinklaraščiui sukako vieneri. Deja, dėl techninių nesklandumų nepavyko laiku įdėti šiai sukakčiai skirto straipsnelio. Tad, darau tai dabar. Tiesą sakant, nesiruošiau parašyti skambios kalbos sukakties tema. Tiesiog sau palinkėsiu produktyvaus rašymo, o jums, skaitytojai, rasti šiame tinklaraštyje įdomių ir naudingų rašinių.

Tad, pradedame antruosius macijauskas.net egzistavimo metus.

Philip Glass

Filipas Glasas

Filipas Glasas.

Po ilgos pertraukos į mano tinklaraštį sugrįžta muzikos tema. Šį kartą joje – minimalistinės klasikinės muzikos kompozitorius Filipas Glasas (Philip Glass). Vakar, ko gero, galutinai susižavėjau šio žmogaus kūryba. O tai nutiko visai netikėtai – dalyvavau festivalio „Tinklai“ filmų peržiūroje, ir vieno lietuviško trumpametražio filmo garso takelyje išgirdau dar negirdėtą F. Glaso kūrinį. Anksčiau jis man buvo žinomas kaip filmų Koyaanisqatsi ir Powaqqatsi garso takelių autorius. Tačiau pastarosiomis dienomis, galima sakyti, jį atradau iš naujo.

Amerikietis Filipas Glasas (g. 1937 m.) yra vienas iš žymiausių šiuolaikinių kompozitorių, studijavęs, Čikagos universitete, Juilliard meno mokykloje, stažavęsis Paryžiuje. Savo kūrybine veikla F. Glasas yra glaudžiai susijęs su kitais garsiais kompozitoriais, muzikantais ir menininkais – tokiais kaip David Bowie ar Ravi Shankar. Novatoriško kūrėjo, minimalizmo pionieriaus produktyvumas stulbinantis: 8 simfonijos, daugybė kamerinių kūrinių, kūriniai fortepijonui, vargonams, taip pat kelių dešimčių filmų garso takeliai ir kt. Iki šios dienos išleisti beveik 50 F. Glaso kūrybos įrašų CD diskų.

Kompozitoriaus muzika toli gražu ne tokia, kokią mes paprastai įsivaizduojame klasikinę muziką. Kūriniai dažnai pagrįsti vienodų blokų kartojimų, ritmika. Truputi panašūs į Eric Satie kūrybą, bet tuo pačiu skambantys visai neįprastai. Tad, pasiklausykime keleto iš daugybės F. Glaso kūrinių:

Wichita Sutra Vortex (iš albumo Solo piano, 1989 m.).

Company III (iš albumo Violin concerto, 2000 m.)

Mad Rush (iš albumo Solo Piano, 1989 m.). Atlikimas fortepijonu.

Mad Rush (ir albumo Glass Organ works, 1993 metai). Atlikimas vargonais. Asmeniškai net sunku nuspręsti, kuris atlikimas man gražiau, įspūdingiau skamba – fortepijonu ar vargonais. Bet būtent ši versija ir privertė atrasti Filipą Glasą iš naujo.

Heroes (albumas „Heroes Symphony“, 1997 metai).

Cloudscape (filmo Koyaanisquatsi garso takelis, 1983 metai). Filmo fragmentas su šiuo kūriniu.

Anthem. Part 3 (filmo Powaqqatsi garso takelis, 1990 metai).

2008/09/10: LHC pradeda ieškoti atsakymų

ATLAS

LHC detektorius ATLAS. CERN © 2007

2008 metų rugsėjo 10 diena. Tarp 10 ir 11 valandos Lietuvos laiku. Tuo metu bus paleistas pats didžiausias mokslinis įrenginys, kada nors buvęs žmonijos istorijoje. Tai Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (arba Didysis Hadronų Kolaideris, Large Hadron Collider (LHC)). Dėl beveik metus trukusio LHC paleidimo atidėliojimo buvau net primiršęs šį įstabų projektą.

Greitintuvas tunelyje

Greitintuvo fragmentas. CERN © 2007

LHC yra milžiniškas elementariųjų dalelių greitintuvas, įrengtas 27 kilometrų ilgio, žiedo formos tunelyje, esančiame 50-200 metrų gylyje po žeme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Greitintuvas turi 6 didžiulius detektorius, kurie registruos protonų srautų susidūrimus, ir iš šių susidūrimų atsirandančias naujas daleles. Tai Europos Branduolinių Tyrimų Organizacijos (CERN) eksperimentas, kurtas nuo 1994 metų, talkinant maždaug 2000 specialistų iš beveik 100 šalių.
Šis įrenginys galbūt padės mums suprasti Visatos ir ją sudarančios materijos paslaptis – kaip atrodė Visata pirmosiomis savo egzistavimo akimirkomis,  kas yra tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, kokia visuotinės traukos (gravitacijos) prigimtis, ir kitas.

Didžioji diena jau čia pat.