Mindaugas Macijauskas

Žiemos dangus © Akira Fujii/DMI

Tamsią giedrą naktį dangaus skliaute spindi apie 2500 žvaigždžių. Nepažįstant žvaigždynų, žvaigždžių gali pasirodyti dar daugiau. Pamenu, būtent toks įspūdis susidarė, kai dar vaikystėje pirmąkart pažvelgiau į dangų, būdamas toli nuo miesto šviesų. Kaip susipažinti su žvaigždėtuoju dangumi ir jame nepaklysti? Padėti gali specialūs žvaigždėlapiai, vadinami planisferomis. Planisferą galimą įsigyti arba tiesiog pasidaryti. Tačiau į pagalbą gali ateiti ir kompiuteris su tokiam tikslui skirta programine įranga.

Stellarium programa su atvertu nustatymų langu. Mindaugas Macijauskas © 2008

Pristatau, mano nuomone, pačią geriausia programą pradedantiesiems dangaus tyrinėtojams, ar tiesiog žingeidiems žmonėms – Stellarium. Programa pasižymi dešimtimis gerų savybių, tačiau išskyriau ir išsamiau aprašysiu pačiais svarbiausias:

• Itin draugiška ir paprasta vartotojo sąsaja. Valdymo meniu išdėstytas patogiai ir suprantamai. Daugumą procedūrų galima atlikti vien tik kompiuterio pelės pagalba. Žinoma, kelis elementarius dalykus reiktų žinoti – pavyzdžiui tai, kad dangaus vaizdas priklauso nuo to, kokioje Žemės paviršiaus vietoje esate, tad reikia įvesti savo buvimo vietos koordinates, pažymėti apytikrę buvimo vietą žemėlapyje, ar pasirinkti iš miestų sąrašo, esančio Stellarium duomenų bazėje. Programa išversta į dešimtis kalbų, tarp jų taip pat ir į lietuvių.

• Realistiškas dangaus ir stebėjimo vietos vaizdas. Atsidarius Stellarium išties galima pasijusti tarsi atsistojus viduryje pievos, miško ar kito gamtovaizdžio, kurį programa leidžia pasirinkti. Norint, galima įkelti savo paties nufotografuotą gamtovaizdį (žinoma, tam reikia turėti šiek tiek specifinių IT žinių). Dangaus vaizdas keičiasi adekvačiai paros metui – diena šviečia Saulė, dangus vaiskiai žydras, temstant sužimba ryškiausios žvaigždės, ir tik valandą ar kelias (tai priklauso nuo metų laiko) po Saulės laidos sužimba blyškiausios žvaigždės, bei Paukščių takas. Šviečiant Mėnuliui dangaus vaizdas blankesnis – visai kaip ir realybėje.

• Žvaigždynų folkloras. Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose žvaigždynų figūros sudaromos jungiant žvaigždes tiesiog tiesėmis, o kartais ir visai nesudaromos. Tačiau smagu pažinti, kaip žmonės dangaus raštus įsivaizdavo senovėje. Labiausiai paplitusios ir visuotinai priimtos antikos graikų sugalvotos (didžioji dauguma) žvaigždynų figūros. Tačiau programa leidžia pasižiūrėti, kokius žvaigždynus buvo sugalvoję senovės kinai, Šiaurės Amerikos indėnai, ar Polinezijos gyventojai.

• Išsami informacija apie stebimus objektus. Pažymėjus kairiu pelės klavišu norimą dangaus kūną, pateikiama informaciją apie jį: pusiaujinės ir azimutinės koordinatės, regimasis ir absoliutinis ryškis, kampinis dydis (jei tai planeta ar giliojo dangaus objektas), paralaksas (jei tai žvaigždė) ir pan. Galbūt tokia informacija nelabai aktuali tenorintiems susipažinti su naktinio dangaus vaizdu, tačiau ji gali pasirodyti svarbi astronomijos mėgėjui ar entuziastui.

• Teleskopo „funkcija“. Artinat dangaus vaizdą (tai atliekama pelės ratuku), vaizdas keičiasi – matosi vis daugiau žvaigždžių. Tokiu būdu priartinus planetą, ar giliojo dangaus objektą, galima pamatyti dangaus kūno vaizdą. Planetų palydovų išdėstymas atitinką realias esamas, buvusias ar būsimas jų padėtis programoje nustatytu laiku. Turint teleskopą, patogu tokiu būdu identifikuoti stebimus palydovus.

Stellarium yra ne tik visiškai nemokama, bet ir pritaikyta visoms populiariausios operacinėms sistemoms – MS Windows, Linux ir Mac OS X. Naujausią (0.10.0 beta) versiją galite atsisiųsti iš oficialaus Stellarium puslapio. Jei prireiktų senesnės (0.9.1, MS Windows) – apsilankykite čia. Stellarium turi išsamų wiki ir vartotojo žinyną (tiesą, skirtą senesnei versijai, bet daugumą komandų tinka ir naujesnei).