Archyvas for September, 2008

Philip Glass

Filipas Glasas

Filipas Glasas.

Po ilgos pertraukos į mano tinklaraštį sugrįžta muzikos tema. Šį kartą joje – minimalistinės klasikinės muzikos kompozitorius Filipas Glasas (Philip Glass). Vakar, ko gero, galutinai susižavėjau šio žmogaus kūryba. O tai nutiko visai netikėtai – dalyvavau festivalio „Tinklai“ filmų peržiūroje, ir vieno lietuviško trumpametražio filmo garso takelyje išgirdau dar negirdėtą F. Glaso kūrinį. Anksčiau jis man buvo žinomas kaip filmų Koyaanisqatsi ir Powaqqatsi garso takelių autorius. Tačiau pastarosiomis dienomis, galima sakyti, jį atradau iš naujo.

Amerikietis Filipas Glasas (g. 1937 m.) yra vienas iš žymiausių šiuolaikinių kompozitorių, studijavęs, Čikagos universitete, Juilliard meno mokykloje, stažavęsis Paryžiuje. Savo kūrybine veikla F. Glasas yra glaudžiai susijęs su kitais garsiais kompozitoriais, muzikantais ir menininkais – tokiais kaip David Bowie ar Ravi Shankar. Novatoriško kūrėjo, minimalizmo pionieriaus produktyvumas stulbinantis: 8 simfonijos, daugybė kamerinių kūrinių, kūriniai fortepijonui, vargonams, taip pat kelių dešimčių filmų garso takeliai ir kt. Iki šios dienos išleisti beveik 50 F. Glaso kūrybos įrašų CD diskų.

Kompozitoriaus muzika toli gražu ne tokia, kokią mes paprastai įsivaizduojame klasikinę muziką. Kūriniai dažnai pagrįsti vienodų blokų kartojimų, ritmika. Truputi panašūs į Eric Satie kūrybą, bet tuo pačiu skambantys visai neįprastai. Tad, pasiklausykime keleto iš daugybės F. Glaso kūrinių:

Wichita Sutra Vortex (iš albumo Solo piano, 1989 m.).

Company III (iš albumo Violin concerto, 2000 m.)

Mad Rush (iš albumo Solo Piano, 1989 m.). Atlikimas fortepijonu.

Mad Rush (ir albumo Glass Organ works, 1993 metai). Atlikimas vargonais. Asmeniškai net sunku nuspręsti, kuris atlikimas man gražiau, įspūdingiau skamba – fortepijonu ar vargonais. Bet būtent ši versija ir privertė atrasti Filipą Glasą iš naujo.

Heroes (albumas „Heroes Symphony“, 1997 metai).

Cloudscape (filmo Koyaanisquatsi garso takelis, 1983 metai). Filmo fragmentas su šiuo kūriniu.

Anthem. Part 3 (filmo Powaqqatsi garso takelis, 1990 metai).

2008/09/10: LHC pradeda ieškoti atsakymų

ATLAS

LHC detektorius ATLAS. CERN © 2007

2008 metų rugsėjo 10 diena. Tarp 10 ir 11 valandos Lietuvos laiku. Tuo metu bus paleistas pats didžiausias mokslinis įrenginys, kada nors buvęs žmonijos istorijoje. Tai Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (arba Didysis Hadronų Kolaideris, Large Hadron Collider (LHC)). Dėl beveik metus trukusio LHC paleidimo atidėliojimo buvau net primiršęs šį įstabų projektą.

Greitintuvas tunelyje

Greitintuvo fragmentas. CERN © 2007

LHC yra milžiniškas elementariųjų dalelių greitintuvas, įrengtas 27 kilometrų ilgio, žiedo formos tunelyje, esančiame 50-200 metrų gylyje po žeme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Greitintuvas turi 6 didžiulius detektorius, kurie registruos protonų srautų susidūrimus, ir iš šių susidūrimų atsirandančias naujas daleles. Tai Europos Branduolinių Tyrimų Organizacijos (CERN) eksperimentas, kurtas nuo 1994 metų, talkinant maždaug 2000 specialistų iš beveik 100 šalių.
Šis įrenginys galbūt padės mums suprasti Visatos ir ją sudarančios materijos paslaptis – kaip atrodė Visata pirmosiomis savo egzistavimo akimirkomis,  kas yra tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, kokia visuotinės traukos (gravitacijos) prigimtis, ir kitas.

Didžioji diena jau čia pat.