Archyvas for March, 2008

Skaitmeninių fotoaparatų klasifikacija

Mano senieji objektyvai

Mano senieji objektyvai. Mindaugas Macijauskas © 2006

Fotoįrangos įvairovė gali susukti galvą. Vieni fotoaparatai tinkami tik buitinėms reikmėms, antri patenkins fotografijos entuziasto poreikius, o yra ir tokių, kurie, be jokių svarstymų, yra profesionali technika, skirta išimtinai tik profesionalams. Kalbantis su kitais fotografijos mėgėjais dažnai susiduriu su problema, kaip greitai nusakyti fotoaparato funkcionalumą, profesionalumą ir pan. Tad nusprendžiau įvesti nuosava klasifikavimo sistemą, iš esmės skirta klasifikuoti skaitmeniniams fotoaparatams. Ji susideda iš 5 klasių, kurioms fotoaparatai priskiriami pagal šiuos parametrus: vaizdo jutiklio (matricos) dydis, taškų skaičių jutiklyje (megapikseliais), optika ir jos savybės, valdymo galimybės. Smulkiau apie šiuos parametrus:

Vaizdo jutiklio (fizinis) dydis. Paprastai matuojama įstrižainė. Matavimo vienetas – colio dalis (pvz. 1/2.5“, 1/1.7“ ir pan.) Kuo šis santykis mažesnis, tuo jutiklio įstrižainė didesnė (kai įstrižainė viršija colį, tada dažniausiai rašoma be santykio). Jutiklio dydis įtakoja triukšmo kiekį nuotraukose ir dinaminį diapazoną. Paprasčiau tariant, kuo didesni jutiklis, tuo švaresnės, aiškesnės ir tuo spalvingesnės, kontrastingesnės nuotraukos gaunamos.

Pikselių (taškų) skaičius, sudarantis jutiklį (matricą) fotografijoje taip pat svarbus, nors nėra esminis – profesionalus fotoaparatas su gera optika, bei didele matrica savo daromų nuotraukų kokybe gali nesunkiai pranokti „muiline“ turinčia kad ir dvigubai daugiau pikselių. Tačiau pikselių kiekis įtakoja tai, kokio dydžio fotografijas galėsite atsispausi. Smulkiau – kiekvienos klasės aprašymuose.

Optika. Kompaktiniuose fotoaparatuose optinė sistema, formuojanti vaizdą yra integruota. Iš dalies tai patogu – nekeisdami objektyvų ir taip nerizikuodami sugadinti ar užteršti dulkėmis matricos, galite fotografuoti įvairiu laipsniu priartintus vaizdus, ar daryti makro nuotraukas. Tačiau integruotą fotoaparatų optika nusileidžia veidrodinių fotoaparatų keičiamai optikai. Keičiami objektyvai, nors ganėtinai brangūs (gali kainuoti daugiau už fotoaparatą, kuriam jie skirti) tačiau yra žymiai kokybiškesni ir yra skiriami tik vienai kokiai nors konkrečiai užduočiai: teleobjektyvai – nutolusiems objektams fotografuoti, plačiakampiai – fotografuoti peizažams, arba „sutalpinti“ objektą, kai nėra galimybės nuo jo nutolti (pvz. fotografuojant patalpos interjerą) ir kt. Gaminami taip pat ir universalūs objektyvai su kintamu didinimu (židinio nuotoliu). Veidrodiniai fotoaparatai nuo kompaktinių skiriasi dar ir tuo, kad fotografuojamą vaizdą turite galimybę matyti gyvai, o ne LCD ekrano pagalba. Tai leidžia geriau komponuoti kadrą, tiksliau fokusuoti rankiniu būdu ir taupyti baterijų ar akumuliatorių energiją, mat LCD ekranas fotoaparatuose yra bene pats reikliausias elektros energijai elementas.

Fotoaparato valdymas/funkcijos. Nuo šios savybės labai priklauso jūsų galimybės naudotis fotoaparatu. Dažnai pigių kompaktinių fotoaparatų galimybės gana ribotos – tėra tik riboti rankinio fotografavimo rėžimai, o dauguma funkcijų patikėta automatikai. Įmantresnis neveidrodiniai fotoaparatai pasižymi platesne funkcijų įvairove ar net pilnu rankiniu rėžimu – galėsite patys koreguoti ekspoziciją (išlaikymą), fokusavimą (ryškumą) ir kt. Tai ypač pravers prasto apšvietimo sąlygomis, fotografuojat naktines scenas ar tiesiog eksperimentavimui ieškant meninės koncepcijos. Veidrodiniai fotoaparatai dažniausiai turi platų valdymo diapazoną, pilną rankinį valdymą ir pan.

Foto klasifikacija

Tipiški kiekvienos skaitmeninių fotoaparatų klasės atstovai: A. I klasė. Canon PowerShoot A460. B. II klasė. FujiFilm FinePix S9600. C. III klasė. Canon EOS 400D. D. IV klasė. Nikon D300. E. V klasė. Canon EOS-1Ds Mark III. Mindaugas Macijauskas © 2008

Taigi, skaitmeninės fototechnikos klasės:

I klasė. Kompaktiniai skaitmeniniai fotoaparatai, matricos nedidelės, 3 – 6 megapikselių raiškos, 2 -5 x optinis didinimas (zoom), rankinio valdymo galimybės ribotos arba jų iš viso nėra. Nuotraukų kokybė – vidutinė. Skirti neįnoringam namų vartotojui, ketinančiam spausdinti iki 15×21 ar 20×30 cm nuotraukas. Kaina iki 800 lt.

II klasė. Galima išskirti į dvi grupes: 1) „SLR like/bridge camera“ skaitmeniniai fotoaparatai, su santykinai didele, 4 – 10 megapikselių raiškos matrica, 6 – 15 x optiniu didinimu, rankiniu valdymu. Nuotraukų kokybė – gera/labai gera, galima spausdinti iki 20×30 ar 30×40 cm dydžio atvaizdus. Skirti fotomėgėjams, nors naudojami ir profesionalių fotografų kaip atsarginiai fotoaparatai. Kainuoja 800-2000 lt. 2) Prabangūs kompaktiniai skaitmeniniai fotoaparatai su 8 – 12 megapikselių raiška, bet gaunamo vaizdo kokybė vidutinė, mat lyginant su pikselių skaičiumi, matrica visai nedidelė. Kainuoja tokie fotoaparatai nuo 800 iki 2000 lt.

III klasė. Mėgėjiški veidrodiniai skaitmeniniai fotoaparatai (DSLR), raiška 6 – 12 megapikselių. Pilnas rankinis valdymas, įvairios galimybės. Nuotraukų kokybė – gera/labai gera. Skirti foto mėgėjams, pradedantiesiems fotografams. Kaina 2000 – 4000 lt (su komplektuojamu objektyvu). Iš gautų skaitmeninių atvaizdų galima spausdinti gana dideles nuotraukas – 30×40 cm formato ar ir didesnes.

IV klasė. Pusiau profesionalūs/profesionalūs veidrodiniai skaitmeniniai fotoaparatai, raiška 6 – 12 megapikselių. Pilnas rankinis valdymas, įvairios galimybės, aukšta fotoaparatų pagaminimo kokybė. Nuotraukų kokybė – labai gera. Tinkami fotomenininkams, profesionaliems fotografams fotoreporteriams, žurnalistams, vestuvių ir kitokių renginių fotografams. Fotokameroms gaminti naudojamos pažangios, kokybiškos medžiagos (anglies pluoštas, magnio junginiai, itin kokybiški optiniai elementai). Kaina 4000 – 6000 lt (su komplektuojamu objektyvu). Tokiais fotoaparatais gautų nuotraukų atspaudai visiškai patenkins net ekspozicinius poreikius – neprarandant nuotraukos kokybės galima gauti plakato dydžio fotografijas.

V klasė. Profesionalūs skaitmeniniai veidrodiniai fotoaparatai. Pasižymi IV klasės savybėmis, tačiau fotoaparato raiška siekia iki 16 - 20 megapikselių, matricos dažnai yra pilno formato – t.y. tokio pat dydžio, kaip tradicinės fotojuostelės kadras. Nuotraukų kokybė – puiki. Tai studijinė (stacionari) arba nešiojama foto įranga, naudojamą profesionalių fotografų. Kaina – nuo 5000 iki dešimčių tūkstančių litų (už korpusą). Neprarandant nuotraukos kokybės galima nesunkiai atspausdinti kad ir kelių metrų įstrižainės fotografijas.

Tikiuosi šis straipsnelis pravers ir besirenkantiems kokį skaitmeninį fotoaparatą nusipirkti.

Bowery Electric

Bowery Electric

Bowery Electric. Nuotraukos šaltinis nežinomas

Pradedu savo mėgstamos muzikos skiltį. Tikiuosi ir straipsniai apie muziką jums pasirodys įdomūs, o skaitydami būsite nuolaidūs - aprašinėti muziką tikrai nėra mano stiprioji pusė, ir plunksnos aštrumas čia kiek atbunka.

1993 metais Niujorke užgimė muzikinis duetas Bowery Electric, kurį sudarė vokalistas/gitaristas Lawrence Chandler ir bosistė/vokalistė Martha Schwendener. Kartu su būgnininku Michael Johngren, 1994 metais Bowery Electric pradėjo koncertuoti rytinėje JAV pakrantėje ir įrašė vinilo plokštelę Drop. 1995 metais pasirodė jų pirmasis albumas, tokiu pat pavadinimu, kaip ir grupė - Bowery electric. Per savo gyvavimo istoriją, Bowery Electric taip pat išleido dar tris albumus: Beat (1996 m.), Vertigo (1997 m.) ir Lushlife (2000 m.). Grojo iki 2000 metų.

Bowery Electric atliekamą muziką sunku apibūdinti vienu stiliumi. Tai ambient, downtempo, post-rock, trip-hop ir pan. muzikos stilių derinys. Jie vieni pirmųjų JAV grupių, kurie gyvai grodavo kartu tradiciniais instrumentais ir elektronine įranga - nešiojamuoju kompiuteriu, mikseriniais pultais ir pan. Kaip teigia grupės gerbėjai, tai viena iš labiausiai nuvertintų tokio žanro grupių.

Siūlau pasiklausyti keleto Bowery Electric kūrinių:

Slow Thrills (albumas Bowery Electric, 1995 m.). Kiek nyki ir melancholiška, tačiau įtraukianti muzika.

Fear Of Flying (albumas Beat, 1996 m.). Šiek tiek smagesnis kūrinukas, nei pirmasis. Jaučiai daugiau downtempo motyvų.

Black Light (albumas Beat, 1996 m.). Praktiškai heavy metal (juokauju, bet kitaip negaliu apibūdinti).

Freedom Fighter (iš albumo Lushlife, 1997 m.). Lengvenis, smagesnis kūrinys. Vėlgi, primena, kad tai įvarius stilius jungianti grupė.

Passages (iš albumo Lushlife, 1997 m.). Dvasingas ir ramus, praktiškai ambient ir downtempo stilių kūrinis.

Things’ll Never Be the Same
. Tai vienoje iš Bowery Electric kompiliacijų esantis kūrinys. Ambient ir downtempo mišinys su elektrinės gitaros garsais. Ypač sužavėjo bičiulio seserį.