Temos 'Mintys' archyvas

Paprasti nepaprasti dalykai

Apsnigtos medžių viršūnės

Apsnigtos medžių viršūnės. Mindaugas Macijauskas © 2008

Pradedant 2009-uosius, pirmąjį įrašą norisi pradėti štai tokiais eiliuotais žodžiais:

A sphere, which is as many thousand spheres,
Solid as crystal, yet through all its mass
Flow, as through empty space, music and light:
Ten thousand orbs involving and involved,
Purple and azure, white, and green, and golden…
Upon a thousand sightless axles spinning…

Tai ištrauka iš anglų poeto Persio Šelio (Percy Bysshe Shelley, 1792-1822) lyrinės poemos „Išvaduotasis Prometėjas“. Iš ties, kokio didžio įkvėpimo galima pasisemti iš mažų, bet slėpiningų dalykų. Šiuo atveju – labai mažų. Persiui Šeliui teko mokytis chemijos ir šios eilutės gimė, matyt, įkvėptos jos. Kvantinės mechanikos apraiškos šimtą metų prieš jai pačiai atsirandant!

Kasdieniniame gyvenime mes dažnai pamirštame, kokios subtilios darnos dėka egzistuoja visai tai, ką regime aplinkui. Ne tik moksliniame lygmenyje, bet ir filosofiniame. Apie net visai paprastų dalykų grožį reiktų galvoti dažniau. Ir jais žavėtis. Tai svarbiau, nei ekonominės krizės ar kasdienės gyvenimo lenktynės.

Su artėjančiais 2009-aisiais!

030-fireworks.jpg

Iki 2009-ųjų metų liko visai nebe daug. Šie metai bus ypatingi. Tai Lietuvos vardo tūkstantmečio sukaktis, Tarptautinių astronomijos ir Vilniaus – Europos kultūros sostinės metai. Šiais metais Molėtų astronomijos observatorijai sukaks 40 metų, galbūt galų gale bus paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas.
Sveikinu savo artimuosius, draugus, kolegas ir šio tinklaraščio skaitytojus artėjančių Naujųjų, 2009 metų proga. Linkiu, kad ir kiekvienai ir kiekvienam asmeniškai šiais metais nutiktų kažkas ypatingo. Tikiuosi, kad 2009-ieji bus metai, kurių nesinorės pamiršti.

Liko visai nebe daug…

Žmogus ir miestas

Ūkanota diena Montklere

Ūkanota diena Montklere. Sean Uhrun © 2007

Kartais vaikštinėdamas miesto gatvėmis ir skverais, susimastau, jog šiame mieste jau vaikščiojo koks nors man svarbus ir brangus žmogus. Tik mes dar nebuvome pažįstami. Keista: sakoma, kad pasaulis darosi vis mažesnis, bet mieste, kuriame tik apie 350 tūkst. gyventojų, gali nesutikti ir net neprisiminti matęs žmogaus, kuris tomis pačiomis gatvėmis, parkais ir skverais vaikščiojo 3, 5 ar 10 metų. Tai ir yra miestas. Vieta, kurioje susipažįsta ir bendrauja tūkstančiai žmonių, tačiau tas pats miestas yra pati vienišiausia vieta iš visų galimų.
Atsisėdęs ant kerpėto suoliuko, ir žiūrėdamas į mėgstamą vaizdą, ar vaikščiodamas man patinkančiu skveru, mąstau, kokį įspūdį, kokį vaizdą paliko ši vieta tam žmogui. O gal jis joje išvis nebuvo, neatrado. Galbūt tūkstančiai skubančių veidų, ar  asmeninės klajonės jį nunešė kitur. Į vietas, kurių neatradau aš. Gyvendamas čia nuo gimimo.

Tinklaraščiui - vieneri

Tinklaraščio akimirkos

Tinklaraščio akimirkos. Mindaugas Macijauskas © 2008

Rugsėjo 24-ąją mano tinklaraščiui sukako vieneri. Deja, dėl techninių nesklandumų nepavyko laiku įdėti šiai sukakčiai skirto straipsnelio. Tad, darau tai dabar. Tiesą sakant, nesiruošiau parašyti skambios kalbos sukakties tema. Tiesiog sau palinkėsiu produktyvaus rašymo, o jums, skaitytojai, rasti šiame tinklaraštyje įdomių ir naudingų rašinių.

Tad, pradedame antruosius macijauskas.net egzistavimo metus.

2009-ieji: Tarptautiniai Astronomijos metai

Galilėjus demonstruoja savo teleskopą

Galilėjus demonstruoja savo teleskopą. Kadras iš dokumentinio filmo “Solarmax”

Prieš 399 metus, rugpjūčio 25 dieną, italų fizikas ir astronomas Galileo Galilėjus visuomenei pirmąkart pademonstravo teleskopą. Teleskopas buvo pristatytas Venecijos valdininkams Šventojo Marko aikštėje.
Patį prietaisą 1608 metais išrado vokiečių-olandų kilmės optikas Hansas Liperšis (Hans Lippershey), ir jį nuo 1609 metų pradžios buvo galima įsigyti optikos parduotuvėse.

Spėjama, kad Galilėjus nebuvo pirmasis žmogus, pažvelgęs į dangų pro teleskopą, mat yra duomenų, kad pirmuosius teleskopinius stebėjimus atliko britas Tomas Hariotas (Thomas Harriot) 1609 m. liepos mėnesį. Kad ir kaip ten bebūtų, Galilėjaus nuopelnai didžiausi. Jis bene pirmasis pastebėjo kraterius ir kalnus Mėnulyje, Saulės dėmes, tai pat atrado Veneros fazes, keturis didžiuosius Jupiterio palydovus, bei pastebėjo, kad balzgana juosta dangaus skliaute – Paukščių Takas, sudarytas iš tūkstančių plika akimi neįžiūrimų žvaigždžių.

Nuo to momento, kai teleskopais buvo pradėta tirti Visata, mūsų suvokimas apie mus supantį pasaulį greitai ir negrįžtamai keitėsi. Supratome, kad gyvename nedidelėje planetoje, kurie skrieja apie žvaigždę, vieną iš šimtų milijardų kitų žvaigždžių. Supratome, kad mūsų Saulė priklauso Paukščių Tako galaktikai, o toji galaktika tėra viena iš šimtų milijonų kitų tokių galaktikų. Suvokėme, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Supratome savo kilmę ir likimą.

Todėl 400 metų, kai pirmąkart buvo panaudotas teleskopas, jubiliejaus proga UNESCO ir Tarptautinė Astronomų Sąjunga 2006 metais nusprendė paskelbti 2009-uosius Tarptautiniais Astronomijos metais. Planuojama, kad renginiai, skirti šiems metams, vyks daugiau nei 140 šalių. Mūsų šalis taip pat dalyvauja šiame projekte. Tad ne veltui jau pusmetį mano tinklaraštis reklamuoja Tarptautinius Astronomijos metus.

Jau dabar numatyta, kad visoje Lietuvoje turėtų vykti net keliolika renginių, skirtų šiems metams. Aš taip pat ten ketinu būti, dalyvauti, organizuoti, o jūs?