Temos 'Inform. Technologijos' archyvas

Stellarium: žvaigždėtasis dangus kompiuterio ekrane

Published on 2008.10.04 in Inform. Technologijos and Mokslas. 0 Comments

Žiemos dangus

Žiemos dangus © Akira Fujii/DMI

Tamsią giedrą naktį dangaus skliaute spindi apie 2500 žvaigždžių. Nepažįstant žvaigždynų, žvaigždžių gali pasirodyti dar daugiau. Pamenu, būtent toks įspūdis susidarė, kai dar vaikystėje pirmąkart pažvelgiau į dangų, būdamas toli nuo miesto šviesų. Kaip susipažinti su žvaigždėtuoju dangumi ir jame nepaklysti? Padėti gali specialūs žvaigždėlapiai, vadinami planisferomis. Planisferą galimą įsigyti arba tiesiog pasidaryti. Tačiau į pagalbą gali ateiti ir kompiuteris su tokiam tikslui skirta programine įranga.

Stellarium programa su atvertu vietovės pasirinkimo langu

Stellarium programa su atvertu nustatymų langu. Mindaugas Macijauskas © 2008

Pristatau, mano nuomone, pačią geriausia programą pradedantiesiems dangaus tyrinėtojams, ar tiesiog žingeidiems žmonėms – Stellarium. Programa pasižymi dešimtimis gerų savybių, tačiau išskyriau ir išsamiau aprašysiu pačiais svarbiausias:

  • Itin draugiška ir paprasta vartotojo sąsaja. Valdymo meniu išdėstytas patogiai ir suprantamai. Daugumą procedūrų galima atlikti vien tik kompiuterio pelės pagalba. Žinoma, kelis elementarius dalykus reiktų žinoti – pavyzdžiui tai, kad dangaus vaizdas priklauso nuo to, kokioje Žemės paviršiaus vietoje esate, tad reikia įvesti savo buvimo vietos koordinates, pažymėti apytikrę buvimo vietą žemėlapyje, ar pasirinkti iš miestų sąrašo, esančio Stellarium duomenų bazėje. Programa išversta į dešimtis kalbų, tarp jų taip pat ir į lietuvių.
  • Realistiškas dangaus ir stebėjimo vietos vaizdas. Atsidarius Stellarium išties galima pasijusti tarsi atsistojus viduryje pievos, miško ar kito gamtovaizdžio, kurį programa leidžia pasirinkti. Norint, galima įkelti savo paties nufotografuotą gamtovaizdį (žinoma, tam reikia turėti šiek tiek specifinių IT žinių). Dangaus vaizdas keičiasi adekvačiai paros metui – diena šviečia Saulė, dangus vaiskiai žydras, temstant sužimba ryškiausios žvaigždės, ir tik valandą ar kelias (tai priklauso nuo metų laiko) po Saulės laidos sužimba blyškiausios žvaigždės, bei Paukščių takas. Šviečiant Mėnuliui dangaus vaizdas blankesnis – visai kaip ir realybėje.
  • Žvaigždynų folkloras. Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose žvaigždynų figūros sudaromos jungiant žvaigždes tiesiog tiesėmis, o kartais ir visai nesudaromos. Tačiau smagu pažinti, kaip žmonės dangaus raštus įsivaizdavo senovėje. Labiausiai paplitusios ir visuotinai priimtos antikos graikų sugalvotos (didžioji dauguma) žvaigždynų figūros. Tačiau programa leidžia pasižiūrėti, kokius žvaigždynus buvo sugalvoję senovės kinai, Šiaurės Amerikos indėnai, ar Polinezijos gyventojai.
  • Išsami informacija apie stebimus objektus. Pažymėjus kairiu pelės klavišu norimą dangaus kūną, pateikiama informaciją apie jį: pusiaujinės ir azimutinės koordinatės, regimasis ir absoliutinis ryškis, kampinis dydis (jei tai planeta ar giliojo dangaus objektas), paralaksas (jei tai žvaigždė) ir pan. Galbūt tokia informacija nelabai aktuali tenorintiems susipažinti su naktinio dangaus vaizdu, tačiau ji gali pasirodyti svarbi astronomijos mėgėjui ar entuziastui.
  • Teleskopo „funkcija“. Artinat dangaus vaizdą (tai atliekama pelės ratuku), vaizdas keičiasi – matosi vis daugiau žvaigždžių. Tokiu būdu priartinus planetą, ar giliojo dangaus objektą, galima pamatyti dangaus kūno vaizdą. Planetų palydovų išdėstymas atitinką realias esamas, buvusias ar būsimas jų padėtis programoje nustatytu laiku. Turint teleskopą, patogu tokiu būdu identifikuoti stebimus palydovus.

Stellarium yra ne tik visiškai nemokama, bet ir pritaikyta visoms populiariausios operacinėms sistemoms – MS Windows, Linux ir Mac OS X. Naujausią (0.10.0 beta) versiją galite atsisiųsti iš oficialaus Stellarium puslapio. Jei prireiktų senesnės (0.9.1, MS Windows) – apsilankykite čia. Stellarium turi išsamų wiki ir vartotojo žinyną (tiesą, skirtą senesnei versijai, bet daugumą komandų tinka ir naujesnei).

Skaitmeninių fotoaparatų klasifikacija

Published on 2008.03.09 in Inform. Technologijos and Fotografija. 6 Comments

Mano senieji objektyvai

Mano senieji objektyvai. Mindaugas Macijauskas © 2006

Fotoįrangos įvairovė gali susukti galvą. Vieni fotoaparatai tinkami tik buitinėms reikmėms, antri patenkins fotografijos entuziasto poreikius, o yra ir tokių, kurie, be jokių svarstymų, yra profesionali technika, skirta išimtinai tik profesionalams. Kalbantis su kitais fotografijos mėgėjais dažnai susiduriu su problema, kaip greitai nusakyti fotoaparato funkcionalumą, profesionalumą ir pan. Tad nusprendžiau įvesti nuosava klasifikavimo sistemą, iš esmės skirta klasifikuoti skaitmeniniams fotoaparatams. Ji susideda iš 5 klasių, kurioms fotoaparatai priskiriami pagal šiuos parametrus: vaizdo jutiklio (matricos) dydis, taškų skaičių jutiklyje (megapikseliais), optika ir jos savybės, valdymo galimybės. Smulkiau apie šiuos parametrus:

Vaizdo jutiklio (fizinis) dydis. Paprastai matuojama įstrižainė. Matavimo vienetas – colio dalis (pvz. 1/2.5“, 1/1.7“ ir pan.) Kuo šis santykis mažesnis, tuo jutiklio įstrižainė didesnė (kai įstrižainė viršija colį, tada dažniausiai rašoma be santykio). Jutiklio dydis įtakoja triukšmo kiekį nuotraukose ir dinaminį diapazoną. Paprasčiau tariant, kuo didesni jutiklis, tuo švaresnės, aiškesnės ir tuo spalvingesnės, kontrastingesnės nuotraukos gaunamos.

Pikselių (taškų) skaičius, sudarantis jutiklį (matricą) fotografijoje taip pat svarbus, nors nėra esminis – profesionalus fotoaparatas su gera optika, bei didele matrica savo daromų nuotraukų kokybe gali nesunkiai pranokti „muiline“ turinčia kad ir dvigubai daugiau pikselių. Tačiau pikselių kiekis įtakoja tai, kokio dydžio fotografijas galėsite atsispausi. Smulkiau – kiekvienos klasės aprašymuose.

Optika. Kompaktiniuose fotoaparatuose optinė sistema, formuojanti vaizdą yra integruota. Iš dalies tai patogu – nekeisdami objektyvų ir taip nerizikuodami sugadinti ar užteršti dulkėmis matricos, galite fotografuoti įvairiu laipsniu priartintus vaizdus, ar daryti makro nuotraukas. Tačiau integruotą fotoaparatų optika nusileidžia veidrodinių fotoaparatų keičiamai optikai. Keičiami objektyvai, nors ganėtinai brangūs (gali kainuoti daugiau už fotoaparatą, kuriam jie skirti) tačiau yra žymiai kokybiškesni ir yra skiriami tik vienai kokiai nors konkrečiai užduočiai: teleobjektyvai – nutolusiems objektams fotografuoti, plačiakampiai – fotografuoti peizažams, arba „sutalpinti“ objektą, kai nėra galimybės nuo jo nutolti (pvz. fotografuojant patalpos interjerą) ir kt. Gaminami taip pat ir universalūs objektyvai su kintamu didinimu (židinio nuotoliu). Veidrodiniai fotoaparatai nuo kompaktinių skiriasi dar ir tuo, kad fotografuojamą vaizdą turite galimybę matyti gyvai, o ne LCD ekrano pagalba. Tai leidžia geriau komponuoti kadrą, tiksliau fokusuoti rankiniu būdu ir taupyti baterijų ar akumuliatorių energiją, mat LCD ekranas fotoaparatuose yra bene pats reikliausias elektros energijai elementas.

Fotoaparato valdymas/funkcijos. Nuo šios savybės labai priklauso jūsų galimybės naudotis fotoaparatu. Dažnai pigių kompaktinių fotoaparatų galimybės gana ribotos – tėra tik riboti rankinio fotografavimo rėžimai, o dauguma funkcijų patikėta automatikai. Įmantresnis neveidrodiniai fotoaparatai pasižymi platesne funkcijų įvairove ar net pilnu rankiniu rėžimu – galėsite patys koreguoti ekspoziciją (išlaikymą), fokusavimą (ryškumą) ir kt. Tai ypač pravers prasto apšvietimo sąlygomis, fotografuojat naktines scenas ar tiesiog eksperimentavimui ieškant meninės koncepcijos. Veidrodiniai fotoaparatai dažniausiai turi platų valdymo diapazoną, pilną rankinį valdymą ir pan.

Foto klasifikacija

Tipiški kiekvienos skaitmeninių fotoaparatų klasės atstovai: A. I klasė. Canon PowerShoot A460. B. II klasė. FujiFilm FinePix S9600. C. III klasė. Canon EOS 400D. D. IV klasė. Nikon D300. E. V klasė. Canon EOS-1Ds Mark III. Mindaugas Macijauskas © 2008

Taigi, skaitmeninės fototechnikos klasės:

I klasė. Kompaktiniai skaitmeniniai fotoaparatai, matricos nedidelės, 3 – 6 megapikselių raiškos, 2 -5 x optinis didinimas (zoom), rankinio valdymo galimybės ribotos arba jų iš viso nėra. Nuotraukų kokybė – vidutinė. Skirti neįnoringam namų vartotojui, ketinančiam spausdinti iki 15×21 ar 20×30 cm nuotraukas. Kaina iki 800 lt.

II klasė. Galima išskirti į dvi grupes: 1) „SLR like/bridge camera“ skaitmeniniai fotoaparatai, su santykinai didele, 4 – 10 megapikselių raiškos matrica, 6 – 15 x optiniu didinimu, rankiniu valdymu. Nuotraukų kokybė – gera/labai gera, galima spausdinti iki 20×30 ar 30×40 cm dydžio atvaizdus. Skirti fotomėgėjams, nors naudojami ir profesionalių fotografų kaip atsarginiai fotoaparatai. Kainuoja 800-2000 lt. 2) Prabangūs kompaktiniai skaitmeniniai fotoaparatai su 8 – 12 megapikselių raiška, bet gaunamo vaizdo kokybė vidutinė, mat lyginant su pikselių skaičiumi, matrica visai nedidelė. Kainuoja tokie fotoaparatai nuo 800 iki 2000 lt.

III klasė. Mėgėjiški veidrodiniai skaitmeniniai fotoaparatai (DSLR), raiška 6 – 12 megapikselių. Pilnas rankinis valdymas, įvairios galimybės. Nuotraukų kokybė – gera/labai gera. Skirti foto mėgėjams, pradedantiesiems fotografams. Kaina 2000 – 4000 lt (su komplektuojamu objektyvu). Iš gautų skaitmeninių atvaizdų galima spausdinti gana dideles nuotraukas – 30×40 cm formato ar ir didesnes.

IV klasė. Pusiau profesionalūs/profesionalūs veidrodiniai skaitmeniniai fotoaparatai, raiška 6 – 12 megapikselių. Pilnas rankinis valdymas, įvairios galimybės, aukšta fotoaparatų pagaminimo kokybė. Nuotraukų kokybė – labai gera. Tinkami fotomenininkams, profesionaliems fotografams fotoreporteriams, žurnalistams, vestuvių ir kitokių renginių fotografams. Fotokameroms gaminti naudojamos pažangios, kokybiškos medžiagos (anglies pluoštas, magnio junginiai, itin kokybiški optiniai elementai). Kaina 4000 – 6000 lt (su komplektuojamu objektyvu). Tokiais fotoaparatais gautų nuotraukų atspaudai visiškai patenkins net ekspozicinius poreikius – neprarandant nuotraukos kokybės galima gauti plakato dydžio fotografijas.

V klasė. Profesionalūs skaitmeniniai veidrodiniai fotoaparatai. Pasižymi IV klasės savybėmis, tačiau fotoaparato raiška siekia iki 16 - 20 megapikselių, matricos dažnai yra pilno formato – t.y. tokio pat dydžio, kaip tradicinės fotojuostelės kadras. Nuotraukų kokybė – puiki. Tai studijinė (stacionari) arba nešiojama foto įranga, naudojamą profesionalių fotografų. Kaina – nuo 5000 iki dešimčių tūkstančių litų (už korpusą). Neprarandant nuotraukos kokybės galima nesunkiai atspausdinti kad ir kelių metrų įstrižainės fotografijas.

Tikiuosi šis straipsnelis pravers ir besirenkantiems kokį skaitmeninį fotoaparatą nusipirkti.

Adobe Photoshop Lightroom

Published on 2007.10.05 in Inform. Technologijos and Fotografija. 3 Comments

Adobe Photoshop Lightroom

Adobe Photoshop Lightroom langas. Mindaugas Macijauskas © 2007

Savo blog‘o informacinių technologijų ir fotografijos temas pradedu nuo neseniai paties išbandytos nuotraukų tvarkymo ir redagavimo programos „Adobe Photoshop Lightroom“. Ši programa ypatinga tuo, kad su ja galima ne tik redaguoti nuotraukas, tvarkyti jų albumus ar spausdinti, bet ir kurti nuotraukų prezentacijas PDF formatu ar internetinius fotoalbumus HTML ir „Flash“ formatais. Programa atpažįsta daugiau nei 150 skaitmeninių fotoaparatų RAW failus – tai programos esminis bruožas. Joje taip pat palaikomas EXIF, o tai leidžia matyti nuotraukų fotografavimo parametrus, bei pagal juos skirstyti, tvarkyti albumus. Programa susideda iš penkių pagrindinių modulių:

Library (Biblioteka) – nuotraukų albumų tvarkymo modulis, skirtas sudarinėti albumų rinkinius, suteikti nuotraukoms raktažodžius, jas pervadinti, ieškoti nuotraukų tarp albumų.

Develop (Redagavimas). Tai redagavimo modulis. Jo pagalba galima atlikti įvairius redagavimo darbus: koreguoti spalvas, ryškumą, sumažinti „raudonų akių“ efektą ir pan. Taip pat atitaisyti paties fotoaparato sukeltus iškraipymus: vignetavimą, aberacijas ir pan. Pateikiama histograma, padedanti matyti redagavimo rezultatus. Taip pat galima palyginti tiesiogiai ekrane nuotrauką prieš redagavimą ir po jo. Šio modulio pagalba galima redaguoti tiek JPG, tiek RAW failus.

Slideshow (Prezentacija) – nuotraukų prezentacijų modulis. Galima pasirinkti norimą prezentacijos šabloną, jo spalvas, užrašus, kitos informacijos demonstravimą ir pan. Prezentacijos išsaugomos PDF formatu.

Print (Spausdinimas). Šiame modulyje nuotraukos ruošiamos spausdinimui: parenkamas formatas, popierius, galima ant nuotraukos uždėti norimą užrašą, ar pasirinkti spausdinti kelias nuotraukas ant to paties lapo.

Web (Internetas) – čia, naudodamiesi šablonais, galite sukurti nuotraukų galeriją savo interneto svetainei, kuri gali būti „Flash“ arba HTML formato.

Programos sąsaja atrodo labai moderniai ir yra draugiška vartotojui - įrankiai suskirstyti pagal užduotis, kurias ketinsite atlikti. Atskirų elementų išdėstymas aiškus, konkretus.

Deja, Adobe Photoshop Lightroom yra komercinė programa, kurios naujausia (1.2) versija šiuo metu kainuoja 299 dolerius. Tačiau jei esate profesionalas arba fotografas entuziastas, ją verta turėti savo arsenale. Antra vertus, vieša paslaptis – jei labai reikia, galima turėti ir nelegalią versiją. Tačiau to neskatinu. Norintiems pabandyti, manau, pakaks ir bandomosios 30 dienų versijos.