
Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas naktį. Mindaugas Macijauskas © 2008
Senokai rašiau vieno iš savo rimtesnių pomėgių, fotografijos, tema. Šį kartą rašinys apie panoramines nuotraukas.
Kartais prireikia „sutalpinti“ kambario interjerą, pastato fasadą ar įspūdingą peizažą į vieną kadrą. Kita vertus, net kasdieniai vaizdai, perteikti panoramine nuotrauka, dažniausiai palieką malonų įspūdį. Tai galima padaryti keliais būdais. Galima naudoti specialią įrangą panoraminei fotografijai, veidrodinius fotoaparatus su plačiakampiais objektyvais, arba nufotografuoti seriją nuotraukų, ir jas sujungti drauge tam skirta programine įranga. Specializuota įranga (tai automatizuoti trikojai, panoraminiai fotoaparatai ir pan.) kainuoja brangiai ir tinkama tik panoraminėms nuotraukomis. Nuotraukos, gautos plačiakampiams objektyvais dėl didelių vaizdo iškraipymų irgi ne visada džiugina. Tokie objektyviai, beje, irgi nepigūs – kokybiškas plačiakampis objektyvas gali kainuoti kelis tūkstančius ir daugiau litų. Paprasčiausias, ir mano kuklia nuomone, labiausiai džiuginantis būdas – nuotraukų jungimas į panoramą programinės įrangos pagalba. Be to, tai ir pigiausias būdas - užtenka net pigaus skaitmeninio fotoaparato („muilinės“) ir trikojo. O iš bėdos, jei fotografuojama diena, trumpais išlaikymais – nebūtinas ir jis.

Molėtų Astronomijos Observatorijos panorama. Mindaugas Macijauskas © 2007
Taigi, fotografavimas. Pasirinkto objekto ar peizažo fotografavimas remiasi tokiomis taisyklėmis:
- Padarykite seriją persidengiančių tarpusavyje nuotraukų. Kiekviena sekanti nuotrauka turėtų apimti 20-30 procentų prieš tai buvusios. Tarkime, jei fotografuojate senamiesčio panoramą, sukdamiesi iš kairės į dešinę, tai pirmos nuotraukos kadro dešinėje buvęs bokštas turėtų pakliūti į sekančios nuotraukos kairę kadro pusę ir t.t. Remdamasis asmeniniu patyrimu, galiu pasakyti, kad persistengi su persidengimu taip pat nevertėtų.
- Fotografuodami nejudėkite, ypač, jei fotografuojamas objektas ar objektai yra netoli nuo jūsų. Taip pat svarbu, kad fotoaparatas būtų išlaikytas toje pačioje sukimosi ašyje – paprasčiau tariant stenkitės fotoaparato nevartyti į šonus. Kitu atveju, bendra nuotraukų perspektyva bus pažeista. Čia pravartus trikojis.
- Jeigu turite veidrodinį fotoaparatą su objektyvų rinkiniu arba fotoaparatą su plačiu židinio nuotolių diapazonu („zoom‘u“), nenaudokite plačiakampio objektyvo, arba itin plataus regėjimo lauko (trumpiausio židinio nuotolio), nes nuotraukų pakraščiai gausis kreivi ir programai bus sunku taisyklingai suformuoti nuotraukas.

Programos Panorama Maker 4 Pro langas. Mindaugas Macijauskas © 2009
Antras, ir paskutinis žingsnis – apdorojimas. Geriausias man pasirodė ArcSoft gaminys Panorama Maker 4 Pro. Programa turi itin draugišką ir aiškią vartotojo sąsają. Atskirų nuotraukų sujungimas į panoraminę atliekamas vos kelių operacijų pagalba. Pirmiausiai iš katalogo ar nuotraukų laikmenos išsirenkate nuotraukas, kurias jungsite. Antrame žingsnyje programa leidžia apžiūrėti nuotraukas, nustatyti jų jungimo tvarką. Trečiuoju žingsniu nuotraukos yra automatiškai sujungiamos. Tuo pačiu yra koreguojami nuotraukų fotografavimo parametrai – todėl paprastai galutinėje nuotraukoje nėra matyti jokių „sandūrų“ žymių. Iškilus reikalui, nuotraukų jungimą galima koreguoti ir rankiniu būdu. Panorama Maker Pro 4 gali sukurti ne tik įprastą horizontalią, bet ir vertikalią bei „mozaikinę“ panoramą. Pastaroji galimybė ypač pravarti norint sukurti ypač aukštos raiškos įprasto formato nuotrauką.
Panorama Maker Pro pritaikyta tiek MS Windows, tiek Mac OS X operacinių sistemoms. Deja, ši programa yra komercinis gaminys. Tačiau programą galima išbandyti ir nemokamai (su ribotomis galutinio failo išsaugojimo galimybėmis), arba gauti kitais būdais (žinoma, to daryti neskatinu).

Programos Hugin peržiūros langas. Mindaugas Macijauskas © 2009
Nemokama panoraminių nuotraukų „gamybos“ programos alternatyva yra Hugin. Jos vartotojo sąsaja atrodo gan painoka, ypač, lyginant su Panorama Maker Pro 4. Tačiau sukurti panoraminę nuotrauką šia programa galima taip pat keliais klavišų paspaudimais.
Būdama kiek painesnė, Hugin turi subtilių specifinių funkcijų – tokių, kaip perspektyvos korekcija, skeneriu gautų paveikslėlių jungimas į vieną nuotrauką (ypač pravartu skenuojant storus fotoalbumus - kai nuotraukos būna per du puslapius, ir dažniausiai vidurys nuskenuojamas prasčiausiai) ir kt. Rekomenduoju pasidomėti daugiau šia programa susiduriantiems su architektūros fotografija ir kitais specifiniais darbais, kai tenka koreguoti nuotraukos perspektyvą ir „geometriją“. Hugin programos puslapyje tam yra specialus pradžiamokslis. Programa pritaikyta visoms trimis populiariausioms operacinėms sistemoms.
Yra dar viena solidesnė panoraminių nuotraukų programa - Ptgui. Tačiau, aš jos nesu naudojęs, ir nieko konkretaus pasakyti negaliu. O mano kuklius rezultatus (dvi pirmos šio įrašo nuotraukos) detaliau galite apžiūrėti mano fotogalerijos skyrelyje “Kiti darbai”.