Didysis Palomaro observatorijos teleskopas naktį. Scott Kardel © 2004
Viename iš savo blog‘o įrašų aprašiau didžiausią pasaulyje lęšinį teleskopą (refraktorių). Šį kartą istorija apie prietaisą, kuris net ketvirtį XX-jo amžiaus buvo didžiausias planetoje optinis teleskopas. Tai 5.08 m skersmens Heilo teleskopas, esantis Palomaro astronomijos observatorijoje, Kalifornijos valstijoje (JAV). Prieš 60 metų, 1948 m. birželio 3 d. teleskopas buvo „pakrikštytas“ Heilo teleskopu – astronomo, astronominių įstaigų iniciatoriaus ir projektuotojo Džordžo Elerio Heilio vardui atminti. Teleskopo inauguracijos ir darbo pradžios Heilas nesulaukė, jis mirė 1938 metais.
1928 metais Heilas iš Rokfelerio fondo, skirto mokslui remti, gavo 6 milijonų dolerių grantą „…statyti observatoriją, įskaitant ir 200 colių teleskopą…“. Astronomų, inžinierių ir optikų komanda pradėjo projektavimo ir statybos darbus. Visa tai užtruko 21 metus.
1930-1934 metais buvo vykdytos intensyvios vietos naujai observatorijai statyti paieškos. Heilo komanda nagrinėjo galimybes observatoriją statyti Arizonoje, Teksase ar net Pietų Amerikoje. Tačiau rasta puiki vieta, esanti 160 km į pietus nuo Pasadenos miesto. Tai 1870 m aukščio Palomaro kalnas. Heilas observatorijos statybai supirko 160 akrų (apie 65 hektarus) žemės iš vietinių ūkininkų ir JAV miškų urėdijos.
1934-1936 metais lietas pagrindinis teleskopo veidrodis. Išleidę apie 1 milijoną dolerių, stiklo liejėjai taip ir nesugebėjo pagaminti veidrodžio. Pasirinktas kvarcinis stiklas lydosi itin aukštoje temperatūroje, tad darbas tapo sunkiai įvykdomu. Tuomet Heilas kreipėsi į stiklo gamyklą Corning Glass Works, esančią Niujorko valstijoje, kad ši išlietų veidrodį iš tuo metu naujos stiklo rūšies „Pyrex“. Ši stiklo rūšis pasižymi ypatingai mažu šiluminiu plėtimusi, todėl optinės dalys, pagamintos iš tokio stiklo, yra praktiškai nejautrios aplinkos temperatūros pokyčiams. Teleskopo veidrodžio ruošinys lietas du kartus: pirmasis liejinys nepavyko, tačiau antrasis buvo sėkmingas.
Heilo teleskopas XX a. viduryje
Pavykus išlieti veidrodį, pradėtas projektuoti pats teleskopas. Pritaikytos tuo metu revoliucinės konstrukcijos inovacijos – tepaliniai guoliai, speciali veidrodžio formos palaikymo sistema ir kt.
Iki 1936 metų į būsimąją Palomaro observatoriją buvo nutiestas kelias, elektros laidai ir vandentiekis. 1936 metais pastatytas didžiojo teleskopo bokštas su milžinišku, 1000 tonų masės ir 42 m skersmens kupolu. Kupolas sumontuotas taip tiksliai ir kokybiškai, kad sukdamasis, anot liudininkų, veikė sklandžiau, nei dažnas to meto liftas.
Tais pačiais metais veidrodžio ruošinys iš Niujorko specialiu traukinio reisu buvo nugabentas į Pasadenos miestą, Kalifornijos Universiteto (CalTech) optikos laboratoriją. Kelionė, važiuojant vidutiniu 40 km/h greičiu, užtruko 6 paras.
Laboratorijos veidrodžio šlifavimas ir poliravimas užtruko iki 1947 metų. Viena vertus – tai labai lėtas ir didelio tikslumo reikalaujantis darbas, antra vertus darbu pristabdė prasidėjęs II pasaulinis karas.
Teleskopo dalys gamintos įvairiose JAV gamyklose ir gabentos į statybos aikštelę tiek traukiniais, tiek laivais, naudojantis Panamos kanalu.
Per II pasaulinį karą teleskopo konstravimo ir detalių gamybos darbai sustojo. Po karo daugelis senųjų darbuotojų atsisakė tęsti darbus, tad teko samdyti naujus darbininkus ir inžinierius.
Pagrindinis veidrodis teleskope sumontuotas 1947 metais, tačiau dėl teleskopo reguliavimo darbų, bei kai kurių optinių dalių peršlifavimo, nuolatiniai stebėjimai pradėti tik 1949 metais. Nuo 1949 iki 1975 metų šis instrumentas buvo didžiausias optinis teleskopas pasaulyje.
1975 metais Heilio teleskopą savo skersmeniu nurungė 6 m skersmens teleskopas BTA-6, pastatytas Tarybų Sąjungoje. Tačiau BTA-6 buvo ypač nevykusiai sukonstruotas, o vieta statyti teleskopui parinkta nevykusiai, tad iki pat 1993 metų Helio teleskopas buvo laikomas didžiausiu pasaulyje efektyviu teleskopu. 1993 metais pradėjęs veikti vienas iš identiškų Keck‘o teleskopų Heilo teleskopą nustūmė nuo pjedestalo.
Heilo teleskopas ir dirbtinės žvaigždės lazerio spindulys. Scott Kardel © 2006
Veidrodinis (reflektorius) Heilo teleskopas sumontuotas ant pusiaujinės „arklio pasagos“ tipo montuotės. Ir dabar tai didžiausias teleskopas su tokios rūšies montuote, mat šiuolaikiniai teleskopai konstruojami su azimutine montuote.
Šiuo teleskopu atrasta šimtai asteroidų, vykdomi įvairūs stebėjimai. Prieš kelis metus teleskope sumontuota adaptyviosios optikos sistema, įgalinanti iki minimumo sumažinti atmosferos turbulenciją ir gauti labai detalius, aiškius dangaus kūnų vaizdus.
Palomaro observatorijoje yra keli mažesni teleskopai. Tai 1.5 m skersmens teleskopas, kuriuo buvo atrasta pirmoji žvaigždė rudoji nykštukė ir 120 cm skersmens veidrodinis-lęšinis (katadioptrikas) teleskopas, kuriuo XX a. Viduryje sudarytas vienas iš išsamiausių fotografinių dangaus atlasų, bei 2003 m. Atrasta mažoji planeta Sedna.
Na o pabaigai siūlau pasižiūrėti į Raselio Porterio pieštus Heilo teleskopo eskizus.
